Pigmentacija

Žmogaus odos spalva gali skirtis nuo labai šviesios iki juodos. Odos spalva priklauso nuo trijų dažo medžiagų bei nuo įvairių derinių : melanino,hemoglobino,bei karatino.

Melaninas odai suteikia odai įvairaus atspalvio rudumą,  karotinas „duoda“ odai gelsvumą, hemoglobinas odą „nuspalvina“ rausvai, tamsiai raudonai ar net melsvai.

Kokia oda yra graži, ypač kai kalbame apie veido odą? Be abejo, lygi, ne per sausa ir ne per riebi,tolygios spalvos, bei skaisti.  Todėl svarbu pabrėžti ,kad skaistumo odai suteikia ir spalva.

Kai odos spalva yra balta,labai šviesi, ji esti plona nes yra mažiau melanino. Tokia oda yra ir jautresnė  ne tik saulei,bet ir kitiems išorės dirgykliams. Be to tokiai šviesiai odai yra būdinga ir paviršiniai kapiliarai centrinėje veido dalyje. Šviesi oda greičiau ima senti jei per daug gaunama saulės ekspozicijos. Nes tokio tipo oda sugeria net niūrios dienos skleidžiamus saulės spindulius.

Šviesiai rusva- ruda, su auksiniu atspalviu  odos spalva būdinga Viduržemio jūros baseino gyventojams. Tokia oda dažnai esti riebesnė,bei storesnė, yra  mažiau imlesnė saulei o raukšlės nesiformuoja greitai.

Gelsva-geltona odos spalva  būdinga Azijos regionui. Gelsvai „azijiečių“ odai būdingas mažesnis porėtumas, tokiu atveju oda atrodo lygi ir tolygi. Tokia oda turi daugiau melanino ,yra atspari saulei, sensta ne greitai.

Tamsi ,juoda spalva – tai juodoji rasė. Juodaodžiai turi daug melanino ,jiems saulės perteklius nebūdingas.

Reiktų pabrėžti ,kad odos spalva kinta ar gali kisti su metais. Pvz.mažų vaikų odos spalva būna rausva, šviesi, minkšta, o bręstant odosje pradeda daugiau gaminti riebalų, oda tampa porėta,ima blizgėti, keičiasi jos išvaizda ir spalva nebeatrodo tolygi ir skaisti. Vyresnio amžiaus žmonėms keičiantis hormonų balansui,   esant saulės vonių gausai ,suletėjus medžiagų apykaitai bei kraujotakai dažnai susidūriama su netolgygia oda. Vieniems pasireiškia sausumas, kitiems stipri hyperpigmentcija, ar pilkšvas odos atspalvis. Be to odos spalva keičiasi ir gali atrodyi „nesveikos“ spalvos turint t.t. ligas, vartojant t.t.vaistus ,bei patyriant stresus. Pvz. Moteris suserga mažakraujyste, tokia odos spalva bus balkšva su pilku atspalviu,negyvybinga.

Jei pagrindą apsprendžiant odos spalvą sudaro melaninas, tai reiktų žinoti,kad melaniną gamina spec.ląstelės, vad.-melanocitais.  Tokia specializuota ląstelė gamina pigmentą ,kurie „nudažo“ plaukus,odą, akies rageną. Pigmentų kiekį lemia be abejo genetika ir aplinka. Odos pigmentaciją lemia melanocitų aktyvumo lygis, bet ne jų kiekis.

Melanocitai citoplazmoje turi specelizuotas organėles, vad.melanasomomis kuriose ir vyksta melanino biosintezė. Šios melanosomos yra reikalingos tam, kad apsaugotų ląstelę nuo oksiduojančių melanino prokursorių ir tarpinių sintezės produktų , kurie turi tendenciją pažeisti lipidinę membraną. Taipogi melanosomų sudėtyje yra baltymų, kurie saugo melaniną, taip pat fermentų ,kurie atlieka melanino biosintezę.

Taigi nuo melanino kiekio  priklauso kokia bus odos spalva. Odos senėjimas, kaitinimas saulėje, genetika yra pagrindiniai faktoriai odos pigmento pokyčiams.

Sutrikus melanino gamybos procesui pakinta ir odos spalva. Spalvos pokyčiai ant kūno gali skirtis.  Pvz. pėdos bei delnai neturi melanino.

Svarbu yra išskirti ,kad yra nustatyti žmonių fototipai. Šią sistemą sukūrė amerikiečių profesorius  Tom Fizpatrick . Jis išskyrė 6  fototipus, kurie apibrėžia  kaip kiekvienas fototipas reaguoja į saulę.

Fototipai:

fototipai

Dabar gi egzistuoja gana opi problema susijusi su odos sutrikusi hyperpigmentacija. Kas sukelia tai? Kokios yra pagrindinės hyperpigmentacijos priežastys?

Kai padidėja melanino gamyba,padidėja ir pigmentacija. Odos pigmentacija, kaip buvo pažymėta yra tampriai susijusi su genetika, kai kuriomis ligomis,pvz.endokrinės kepenų ,medžiagų apykaitos ligos, per gausiai naudojamasi saulės „voniomis“, vitaminų, fermentų , mineralų apykaita organizme, pvz,vitaminų  PP, A, C trūkumas padidina-suintensyvina  melanino gamybą, o vitamino B trūkumas sumažina, varis, cinkas, geležis  irgi dalyvauja pigmentacijos gamybos sintezėje.  Labai dažnai sutrikusios pigmentacijos problemos atsiranda esant hormonų pokyčiams, pvz.menopauzės laikotarpis, nėštumas. Taip pat reiktų paminėti ir mechaninius dirgiklius,tokius,kaip t.t.cheminių medžiagų vartojimas,kurios veikia sensabilizuojančiai  ( t.t.vaistai, kvepalai, kai kurie et.aliejai) , įv.traumos, kai oda traumuojama.

Pigmentinių dėmių atsiradimo priežastys:

Vidinės :

  • Kepenų ligos
  • Nėštumas/ menopauzė
  • Endokrininės ligos
  • Antinkščių ligos
  • Chloazmos
  • Melazmos
  • Chroninės /lėtinės ligos

Išorinės :

  • Saulės soinduliuotė
  • Fotosensabilizuojančios medžiagos
  • Traumos
  • Nudegimai
  • Nušalimai
  • Hormoninai vaistai ( gerimai/ tepami)
  • Parazitinės ligos
  • Amžius

Kai sutrinka pigmentacijos sintezė ir odoje atsiranda rudos dėmelės, kiti odos spalvos netolygumo pokyčiai- tai vadinama hyperpigmentacija. Šis odos sutrikimas sveikatai nekenkia,bet estetiniu požiūriu kelia nemažai keblumų.

Hyperpigmentcija yra 2- jų priežaščių :

  1. Pigmento sutrikimas atsiranda kai odoje yra per didelis melanocitų kiekis,kuris gamina per daug melanino „dažo“
  2. Pigmento sutrikimas esti dėl per didelio melanocitų aktyvumo

Hyperpigmentcaija gali atsirasti bet kurioje vietoje,bet dažniausiai atsiranda tose vietose,kur saulės tenka daugiausiai,t.y.prieinamose vietose ,pvz.veido sritis,dekoltė ir pn.

Pigmentacijos skirstymas:

  • Apgamai
  • Strazdanos
  • Chloazmos
  • Šlakai
  • Lūpų melanozė
  • Senatvinės dėmės

Kitas pigmento sutrikimas, kai yra per mažai pigmento, vadimas- hipopigmentacija.

Pagrindinės hipopigmetacijos priežastys yra:

  • Albinizmas
  • Sarkoidozė
  • Skleroderma
  • Baltmė-Vitiligo
  • Atopinis dermatitas
  • Įvairiaspalvė dedervinė
  • Idiopatinės melanozės
  • Sisteminė raudonoji vilkligė

Kaip gali būti „taisoma“, koreguojama šių dienų gan dažna odos problema,tokia,kaip hiperpigmentacija?

Gydymo būdai gali būti įvairūs : medikamentinis,procedūrinis,maskuojamasis, kombinuotas.

  • Medikamentinis – tepami didelių koncentracijų balinamieji preparatai ( pvz.ferulo,askorbo, kojinė r.,hidrochinonas ir pan.) p.s. tam reikalinga specialisto rekomendacija,priežiūra.
  • Procedūrinis – kabinetinės procedūros,kurių metu naudojami iv.spec.pilingai, mikrodermabrazija, dermabrazija,lazeris, mezoterapija,kombinuotos programos ir pan.)
  • Kombinuotas gydymas.

Čia svarbu yra paminėti, kad profilaktika ypač svarbi ,kai kalbame apie pigmentacijos sutrikimą. Saulės ekspozicijos turėtų būti apgalvotos,ne dažnos ir ne ilgos, apsaugant odą su kokybiškais kosmetiniais spf  30-50  filtrus turinčiais kremais.

pigpig

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Naudinga
About Sonata Granovska