Mikroelementai ir vitaminai

Senėjimas vyksta dėl oksidacijos! Lėtinis uždegimas , degeneraciniai pokyčiai, kaulų tankio mažėjimas ir oksidacinis stresas bei ląstelės energijos mažėjimas, visa tai lemia mūsų senėjimo procesą. Kaip jis vyks, sava eiga ar pagreitintai tai priklauso ne tik nuo to kokią genetiką atsinešame, bet ir nuo mūsų gyvenimo būdo: mityba, poilsio rėžimas, streso lygis, oksidacinė pažeida, UV spindulių padariniai.

Mityba senėjimo procese yra labai svarbi!

Pomidorai – turi išskirtinę medžiagą likopeną. Galingas antioksidantas, kovojantis prieš laisvuosius radikalus. Tai tarsi natūrali apsauga nuo saulės. Tad įtraukus į kasdienę mitybą pomidorus, jūs gausite naturalią apsaugą nuo UV spindulių.

Omega – 3 – riebalų rūgštys išgaunamos iš žuvų. Papildai omega 3  išvalyti nuo kenksmingų medžiagų, pagal visus visuomenės sveikatos reikalavimus, todėl gana saugūs. Omega 3 rekomenduojama naudoti kiekvieną dieną. Omega-3 yra polinesočiosios riebalų rūgštys kurios yra būtinos mūsų organizmui gaminant įvairius biologiškai aktyvius junginius. Nepakeičiamomis jos vadinamos todėl, kad žmogaus organizmas nesugeba pats jų pasigaminti, tad svarbu jas gauti su maistu. „Geraisiais riebalais“ vadinamos omega-3 ir omega- 6 riebalų rūgštys. Nors visos jos yra omegos, tačiau jų įtaka ir svarba žmogaus organizmui yra skirtinga.

Ypatinjųjų omega- 3 riebalų rūgščių- eikozapentaeninės (EPR) ir dokozaheksaeninės ( DHR) – gausu šaltųjų jūrų žuvyse, ypač skumbrėje, lašišoje, tune, Atlanto silkėje, upėtakyje. Šios rūgštys užtikrina žuvų ląstelių membranų skystą būklę žemoje temperatūroje. Kiti omega – 3 šaltiniai yra : chia sėklos, avokadai, riešutai, alyvuogių aliejus, kanapių sėklos.

Omega – 6 rūgščių yra sojose, kukurūzų aliejuje, kai kuriose saulėgrąžų aliejaus rūšyse. Jų patariama vartoti saikingai.

Kuo naudinga vartoti Omega? Jos būtinos smegenų veiklai ir vystymuisi, palaiko gerą širdies funkciją, imuniteto stiprinimui, maitina odą, gerina medžiagų apykaitą.

Kita veiklioji medžiaga labai svarbi antisenėjimo ir antioksidaciniame procese yra Cinkas. Jis ne tik pasižymi priešuždegiminiu, antibakteriniu poveikiu, bet ir stimuliuoja kolageno sintezę. Teigiamai veikia plaukus, nagus, padeda žmonėms turintiems spuogų, lėtai ar prastai gyjančių žaizdų. Teigiamai veikia imuninę sistemą. Cinko rasite: kviečių gemaluose, moliugų sėklose, kalakutienoje, austrėse.

Odos būklei yra labai svarbūs vitaminai A ir E . Tai „statybiniai„ vitaminai odai, kurie atlieka labai daug funkcijų: atsakingi už ląstelės membraną, paskatina žaizdų gyjimą, odos atsinaujinimo, regeneracijos procesus. Veikia kaip antioksidantai. Vitamino A natūralūs šaltiniai yra žuvų taukai, kepenys, riebūs pieno produktai, kiaušinio tryniai, kai kurios beta keratino  turinčios daržovės ir vaisiai (oranžinės spalvos), morkos, moliūgai, paprikos, abrikosai. Kai trūksta vit A, oda gali pleiskanoti, būti išblyškusi, plaukai linkę slinkti ir pan. 

Vit E – ne tik maitina plauką iš vidaus, bet apsaugo odą nuo oksidacinės pažeidos, drėkina odą, padeda greičiau ją atstatyti. Vit E taip pat didina kolageno gamybą, stangrina odą.  Maiste vit E gausu: svieste, augaliniuose aliejuose (sojų, riešutų ir pan.) , žirniuose, pupose, kiaušinio tryniuose, menkės kepenyse, daržovėse (morkos, špinatai, petražolės ir t.t. )

Selenas– puikus antioksidantas. Jis padeda apsisaugoti nuo vėžio, mažina jautrumą alergijai, išvalo organizmą nuo sunkiųjų metalų. Jo labai pradeda trūkti, nes dabarties dirvožemyje jo beveik neberandama. Organizmas pats jo nesintezuoja, t.y. negamina. Selenas mažina oksidaciją ląstelėse, saugo ląstelės DNR, laiduoja normalų audinių gyvavimą. Neleidžia ląstelėms deformuotis. Dalyvauja imuninėje sistemoje. Maiste jo galime rasti: braziliškuose riešutuose, jūros žuvyse, daugiausiai šio mikroelemento yra jūros gėrybėse ir mėsoje.

Vitaminas Caš jį vadinu vitaminų „karaliumi“ – nes be jo, nevyksta kolageno gamyba, jis labai svarbus imunitetui, skatina žaizdų gyjimą, pagerina geležies pasisavinimą, yra būtinas jungiamojo audinio komponentas.  Deja vit C žmogaus organizmas negamina, todėl mes jį gauname tik su maistu. Jei mes vartojame vaistus, kaip pvz. aspiriną, kontraceptikus, tetracikliną bei patiriam daug streso ar rūkom, tai vit C yra labai svarbus!  Vit C yra: citrinose, braškėse, paprikose, juoduosiuose serbentuose, špinatuose ir t.t.

Vitaminas D (Kalciferolis) – grupė riebaluose tirpstančių panašių medžiagų, priskiriamų vitaminams. Vitaminas D (kalciferolis) padeda organizmui pasisavinti kalcį, fosforą ir magnį, reguliuoja kalcio ir fosforo įsiurbimą žarnyne, padeda šioms medžiagoms išsilaikyti kauluose ir dantyse, padeda išvengti rachito, artrito ir osteoporozės, dalyvauja augimo ir brendimo procesuose, greičiau iš organizmo pašalina toksiškai veikiantį šviną, būtinas sveikai nervų sistemai ir imunitetui. Natūralūs vitamino D šaltinia yra žuvų taukai, jautienos ir menkės kepenys, ikrai, sviestas, pienas, sūris, kiaušinio trynys, mėsa, silkė, lašiša, ungurys. Žmogaus organizme Vitaminas D susidaro veikiant ultravioletiniams spinduliams. Su maistu gaunamas ergosterolis ir cholisterolis, kurie veikiant ultravioletine šviesa organizme paverčiami vitaminais D2 (ergokalciferoliu) ir D3 (cholekalciferoliu). Vitaminas D yra vienas iš svarbiausių odos vitaminų, taigi, protingas deginimasis saulėje paskatins jo produkciją ir apsaugos nuo įvairių odos negalavimų. 

Glutationas- bene vertingiausias ir stipriausias viso organizmo antioksidantas, tai yra triju amino rūgščių (sisteino, glicino ir glutamines rūgšties) baltymo molekulė, taip pat deotksifikuotojas, imuninės sistemos stiprintojas. 

Glutationas – svarbiausias endogeninis, t.y. paties organizmo sukurtas, antioksidantas, galingas nervų audinių sargas, efektyvus chroniškų uždegimų neutralizuotojas. Glutationas – pasižymi antioksidaciniu poveikiu. Glutationas yra vadinamas visų antioksidantų motina – jis ne tik pats padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso, bet ir regeneruoti kitus savo funkciją atlikusius antioksidantus. Tam tikrų glutationo formų santykis organizme rodo organizmo oksidacinę redukcinę būklę, nuo kurios priklauso oksidacinio streso rizika. Šios sudėtinės dalys pasižymi imunomoduliaciniu, detoksikuojančiu, priešvėžiniu poveikiu, padeda apsaugoti organizmą nuo radiacijos, padeda šalinti sunkiuosius metalus iš organizmo, būtinos baltymų sintezei. Odai jo poveikis pasireiškia slopinant tirozinazę, tai fermentas, kuris gamina melaniną, todėl glutationo vartojimas norint sumažinti pigmentaciją yra rekomenduotinas. Spuogai, paraudusios akys, egzema, raukšlės gali būti gydomi tinkama glutationo doze. Taipogi nustatyta, kad šis antioksidantas mažina psoriazę ir gerina odos elastingumą, bei mažina raukšles. Kur natūraliai ieškoti glutationo maiste? Sieros yra Svogūnuose, česnakuose, poruose, o siera padeda mūsų kūnui gaminti natūralesnį glutationą.

Ar tikrai reikia maisto papildų ? Ir taip, ir ne. Tai labai individualu, jei gyvenate be streso, gerai maitinatės vertingu maistu, nerūkote, nenaudojate daug alkoholinių gėrimų, mokate suderinti poilsio ir darbo režimą, esant geram imunitetui, tada gal ir nereikia, bet jei bent vieno elemeno trūksta ar net kelių, pasvarstykite apie tai.

Jei aptartume spec.papildų poveikį odai, jis neabejotinai yra įrodytas. Naudojamas ir gydytojų gydymo algoritmuose spręsti įvairiais odos problemas. Ne veltui jau yra ir terminas – nurtikosmetika, t.y. geriamos aktyvios medžiagos odai regeneruoti iš vidaus.

Svarbu pasirinkti kas labiausiai tinka konkrečiam žmogui, konkrečiai odos problemai spręsti. Todėl geros farmakologinės žinios padeda patarti savo klientams kokia dozė, kaip, kodėl ir kada. Daug kas priklauso ir nuo dozės, tas pats vitaminas veiks visai kitaip esant skirtingoms dozėms. Kam atktualu pasitarti, pasikonsultuoti, kreipkitės asmeniškai, mielai patarsiu, juk tai buvęs mano darbas: vitaminų, vaistų ir kitų vaistinių preparatų karalija.

Nėra jokių produktų krepšelyje.