Aknė – sudėtinga lėtinė liga, kurią reikia kruopščiai gydyti. Neretai klaidingai manoma, kad ji būdinga tik paaugliams, tačiau išties dažnai gali pasireikšti ir vyresniame amžiuje. Tai banguojančios eigos liga, todėl jos gydymas ir priežiūra turėtų būti nuoseklus ir ilgalaikis darbas, reikalaujantis ne tik specialisto patirties, žinių, bet ir paciento atidos, higienos laikymosi bei namų priežiūros rekomendacijų. Nėra vieno vaisto, vienos procedūros ar priemonės galinčios greitai ir visam laikui išgydyti aknę.  Priklausant nuo bėrimų pobūdžio, sunkumo laipsnio bei siekiant paveikti kuo daugiau ligos atsiradimą skatinančių veiksnių, visuomet taikomas kombinuotas gydymas vietiniais ir/ar sisteminiais vaistais, fizinėmis bei kosmetinėmis priemonėmis. Probleminės, į spuogus linkusios odos priežiūrai, rekomenduotina rinktis specialią dermaceutinę kosmetiką.
Ar įmanoma turėti sveiką ir švarią odą sergant akne? Vienareikšmio atsakymo nėra. Tai priklauso nuo daugelio veiksnių, bet veikiant sistemingai galima džiaugtis pagražėjusia, palygėjusia, sveikai atrodančia oda.

Aknė – ne tik odos liga

Aknė – tai bendrinis odos ligos pavadinimas, dažniausiai apibrėžiantis spuoguotą, inkštiruotą odą. Mediciniškai aknė apibrėžiama kaip odos riebalinių liaukų sutrikimas. Ši odos liga gali apimti įvairias kūno vietas, kur gausu riebalinių liaukų. Aknė gali būti įvairių sunkumo formų, tai priklauso nuo sergančiojo odos priežiūros, imuninės sistemos, prevencijos, gydymo ir kitų veiksnių. Dažnai kartu su akne pasireiškia psichologinės problemos: nevisavertiškumo jausmas, kompleksai dėl spuogų, baimė. Nors paaugliai nuo šios ligos kenčia dažniausiai, neretai ji pasireiškia ir suaugusiems, sulaukusiems 25–40 metų amžiaus, tai vadinamoji vėlyvoji aknė.

Pagrindinė priežastis – odos riebalinių liaukų aktyvumas

Pagrindinė priežastis, kuri skatina aknės atsiradimą, – odos riebalinių liaukų aktyvumas bei padidėjusi riebalų gamyba. Odos pokyčiai dažniausiai pasireiškia dėl padidėjusio lytinių hormonų kiekio kraujyje. Bet koks stresas, vidinė įtampa, emociniai išgyvenimai gali jį padidinti, o tai suaktyvina aknės išvešėjimą. Riebalai, jų sankaupos ir negyvos odos ląstelės sulimpa tarpusavyje ir suformuoja kamščius, užkemša odos poras, kurios matomos kaip balti arba juodi inkštirai. Susidaro sąlygos plisti odos bakterijoms, kurios greitai dauginasi ir sukelia uždegimą, dirgina odą. Taip susiformuoja uždegiminiai aknės bėrimai – pūlinukai, skausmingi raudoni mazgeliai ar didesni pūlingi infiltratai – cistos. Sugijus giliems bėrimams, lieka raudonos, vėliau – mėlynos dėmės, dažnai ir randeliai.

Bėrimų tipai:

Inkštirai/komedonai – tai labiausiai paplitę odos bėrimo elementai. T.y. neuždegiminiai bėrimai. Inkštirai – užsikimšusios, neoksiduotos riebalų galvutės, o komedonai esti juodi, oksiduoti riebaliniai kamščiai porose.

Papulė/mazgelis – Darinukas, iškilęs virš odos. Neturi ertmės, gali būti ūminis ir neūminis, uždegiminės kilmės odos bėrimo elementas. Papulės spalva dažnai yra rausvos, melsvos spalvos. Papulei gyjant, odos nelygumas (infiltratas) rezobuojasi pamažu. Išnykus papulei ar mazgeliui lieka laikina pigmentacija.

Mazgas – Neūmaus pobūdžio bėrimo elementas, neturi ertmės. Uždegiminės kilmės, iškylęs virš odos. Mazgai bei gumbeliai visada rodo lėtinę infekcijos eigą. Dažniausiai yra skausmingi.

Pūlinis/pūlinėlis – tai ertminis bėrimo elementas, pripildytas pūlingu turiniu.  Uždegiminės kilmės.

Cista – tai odos dariniai, susiformuojantys gyliai odoje, pripildytos infekuoto riebalinio sekreto. Cistos yra rimčiausi bėrimo elementai, reikalaujantys ypatingos priežiūros. Dažnai po cistų lieka randeliai, randai.

Aknės klasifikacija pagal sunkumą:

• lengvo sunkumo spuogai
• vidutinio sunkumo spuogai
• sunkios eigos spuogai

Aknės/spuoguotos odos gydymas yra dažnai ilgas procesas, reikalaujantis kantrybės, atidos, gyd.dermatologo, kosmetologo priežiūros. Dermatologai dažnai skiria tepamus ar geriamus vaistus, kosmetologas pataria kokią gyd.kosmetiką naudoti, atlieka gyd. valomąsias, atstatomąsias procedūras.